Žavinga

Vakaro akimirkoj sustok...
Ištiesk ranką pirmyn ir pajusk.
Matai?
Ne, ne akimis!
Pažvelki idėmiau, truputį giliau,
truputį kitaip nei visada.
Pamatyk širdim, pajusk esybe
grožį tuštumos, erdvės beribės.
Įsiklausyk.
Girdi? Ne, ne ausimis!
Išgirsk dvasia virpėjimą tylos.
Išmok atskirti kuždesį lietaus,
besikaupiančio dar žolės stiebely.
Hmm.
Smagu?
Žinai, Žmogau, gyvenimas gražus...
Tad neskubėk nueit.
Sustok akimirkoj, pasigėrėk.
Žavinga.