Fėjos

Mane ir vėl aplankė fėjos-
Pražilusių plaukų kirpėjos.
Uždėjo graikišką vainiką...
Na ir gerai, kad ne už dyką

Maitino kriaušėmis iš rojaus,
Kartojo, kad esu herojus
Ir mano bailų žaltį smaugė,
O jis prismaugtas garsiai staugė:

„Kad šis gyvenimas beprasmis,
Nebent tik jo skaniausias kąsnis
Tau padeda trumpam užmiršti,
Kad tu kas valandą numiršti. “