Peizažas

„Tu manei, kad aš – vėjas“ (mergaitė su arbata)

--

tylomis vakarais prote ūžiančios galvos
pasibaigus radijo programai
pieštukas prie lango ir puslapiai
grojo džiazą
peizažas
kažkur iš Ispanijos, Italijos ar dar kokio
bieso, kur paukštukai žiemoja ir vėjas,
o šiaip jau
pieštuką, sako, pro langą išplėš,
kad ten sutrukdytų peizažui
dainuoti.
Praskrieja pro stiklą ir šalį tos dainos ir
vėjai aukštyn kojom nuo kalno,
į plaukus pūkų pririnkdami --
pieštuką laikau, o puslapį
plešia iš rankų ir sako
radijo moteris:
„programą šiandien jau baigiame,
labanaktis“ ir tykiai
lovon nuūžiančios kojos,
užmiršusios puslapius, protą, pieštuką,
peizažą

--