Senu močiutės vąšeliu
Nunersiu tylą.
Išsivoliosiu už nuodėmingą grožį
Nukultuos rugiuos.
Ant riestanosio ryto
Pastatysiu mūsų pilį.
Nupūsiu pienių dulkes,
Sau delnuos.
Slėpynių žaist
Pakviesiu tavo vėją...
Nuo jo įlipsiu
Į figūrines bangas...
Įtūžęs sutalžys pakrantės
Smėlį,
O aš galėsiu iš
Supypkiuoto dugno
Visus paskendusius
Laikus
Kažkam atnešt.