Mitas, kad žinočiau

...visas svajones, išaugintas
ant delno,
iškirsiu...—
Ir ant lūpų nudžius medus ir
tavo vardas,
debesų draiskanos kaip praeities
aidai risis per mano balsą,
akyse nuseks upės ir sidabrašonės
žuvys daužysis į krantą,
šimtą kartų lietus brauks per
sužvarbusią kaktą,
viltis vėjas plaks ir gainios
nerimą kaip paukščius
per mano plaukus...
Ir kai gęstančios dienos atšvaitai
apšvies tavo veidą
ir bus pasiutusiai liūdna—
ar galėsi paimti
už rankos?..