Vėl vakaras bažnyčias
glosto -
ramybės upė per mane.
Guliu ant akmenuoto dugno.
N e b e s k a u d a.
Varnai virš... virš - aukštai.
P e i z a ž a s...
Ne jų snapams
nuplautos kojos...
Visi keliai į rytą - švarų...
Tik vakaras. Upė ir aš.