Po birželio žvaigždėtu skliautu
mano mintys neramios vyniojas,
jų išmesti, palikt negaliu -
kai jazminas po langu kvailioja!
Jis svaigina vis glosto mane
į mėnulio karietą įkėlęs...
Negaliu nuraminti savęs -
naktį svaigią savim patikėjus...
Ak tos žvaigždės birželio nakty!
... Vėlei tyliai sūpavo... šnarėjo.