ne esu, bet būsiu

kol vartai įmigę,
kol su balsu instrumento stygos flirtuoja,
kol kniaukia ant palangių mėnuliai tušti,
eikim laistyt sapnų  - -  jau pievos pažliugo,
kol ne esu dar, nes manęs neprisimena,
kol malda - neatrasti savęs numirusios,
būsiu tavo Medeina, kunigaikšti,
kol ilgesys saujomis išberia rasą,
kol slopsta jaunumas - -
                tik šešėliai sapnų,
                          tik įkalintos sielos,

švelnus mano, slepiuosi išrandėjusio medžio drėvėj,
                                                  - - išgydyk