Košmaras apie mano prarūgusias mintis

...Mano mintys drasko man smegenis,
Nuolatinis vidinis kraujavimas išpūdė visą mane, mano sielą...
Aš pati nesuvokdama ir nenorėdama žudau save...
Prie mėnesienos sėdėdama kankinu save mintimis...
Verkdama skandinu akis ašarose,
Tikro skausmo ašaros sūrios,
Jos tarsi rūgštys išgraužia man akis...
Na va, jau ir praradau regos dovaną, tiksliau praverkiau...
Ir tarsi kirmėlė raitausi gyvenimo atmatose...
Vidinio kraujavimo išpūdyta erdvė manyje,
Jau pradėjau manyt kad aš tuščia...
Mano vidaus erdvėj begirdėti tik aidas,
Va kas tik beliko,
Mano prarūgusių minčių aidas...
...Ir kodėl gi aš visa sunykau, tik ne JOS,
Tik ne mano prarūgusios mintys?