maža poema... „Penkios minutės“

Pažvelk, praėjo jau minutės penkios,
Praėjo išklausytos visos dainos trankios.
Praėjo, ir nesugrįš tau jos atgal.
Nbesugrįš pajaustas pojūtis... O gal?
Per penkias minutes nukritęs ir nupūstas lapas,
Nuo suvalgyto šilto pyragaičio užsilikęs kvapas.
Juoda, per kelią, prabėgusi katė,
Išgyveno minutes penkias pasislėpusi pelė.

Per penkias minutes laiška parašau
Ir per tas pačias sakau myliu, atsiprašau.
Per penkias minutes mes padarom daug klaidų,
Deja, kai kurių neužmiršim nei aš, nei tu.

Per minutes penkias sugriautas miestas,
Šimtą metų jo gatvės tiestos.
Per jas penkias koks šimtas miršta
Nuskęsdami į miglą tirštą.
Tuo pat metu pradedama nauja givyė,
Prakeikta ir apšviesta laiko ta galybė!
Kuri valdo šį pasaulį,
Jungia tiesą ir apgaulę.

Mes visi prieš laiko teismą stovim,
Gal t nejaučiam nepagalvojam,
Kad penkios tos minutės gali
Surengti teismą visagalį.

Tad pažvelk, praejo jau minutės penkios,
Gyvenime tavam arodo jos visai neženklios.
Bet sunkios laiko grandinės žvanga,
Tu egirdi, kaip koja kojon su tavim jis žengia...