kišenėj dvi vėjo monetos...

kišenėj dvi vėjo monetos,
kai gegutė pabudo kukuoti –
nepristigs! – skolas mokėsiu,
kad širdis neapsunktų meile.

ant slenksčio dulkėtam priebuty
vaikystė batoną suraikė –
kąstum kukurūzinę kriaukšlę –
užsitrauktų žemuogių žaizdos.

ne karūna ir ne aureolė
virš galvos dūzgiantis spiečius –
tai mirusių bičių vėlės
užkalba yrantį lizdą.

tu arti – per ištiestą ranką,
bet kaip milijonas mandalų
ir visas pasaulio sniegas
išsitenka – o vis tiek tuščia?

lukštenu raidelių ankštis –
jei leisi – palanges užsėsiu
giraitėm, kur kiaurus metus
vandens pistoletais vasara –

panorėk - būsi sušaudyta!