Basos vaikystės trupiniai

mačiau

sėdėjai
  suspaudus prisirpusias šermukšnio uogas tarp subraižytų pirštų

žaidei
  su nuliūdusiais saulės zuikučiais

pavargus žiūrėjai
  į lietaus lašų prisisunkusį orą

abu pasimetę

jautėm
rudeniu kvepiantį vėją

ir abu žinojom
  eisim
surinksim paskutinius vasaros trupinius
atsargiai sudėsim tarp senų knygos lapų
paslėpę mano močiutės palėpėj
saugosim kvepiantį grožį