Nusėdus geltonoms žiedų dulkėms...

Sparnuotieji vėjai atnešė medaus
Rapsų koriu pakvipo.

Apsidairiau
Gyvi
Gyvi mes esam
visdar žmonės,
karo laukas išbėga,
tik aidas šūvių,
parkritusiems
beginkliams,
nes visi ginklai lieka
Generolui  po pėdom sudėti .

Apsidairau
Ir pagaliau matau
čia taip gražu,
nes 365 kartus ištvėrėm
iki naujos aušros
giesmės
varpeliuose skambėjusios:
    „Taip džiugu, taip džiugu! “
O aš nusliūkinu jos pirštais prabrauktu taku.
 
  -Taip saldu, taip saldu-
Įkvėpti
Laimės man
Auksu lietos
Ir laukt kol prisipildys nejučia
Visos daubos
Pasaulio  akėtos.