Tą dieną buvo vasara...

Tą dieną mirė mano tėvas. Radau jį gulintį ant šono. Norėjau pažadinti, bet vėsus sukietėjęs kūnas nenorėjo keisti savo formos. Atvažiavo medikai, policija. Liepė iš galinės kelnių kišenės ištraukti dokumentus. Jie stovėjo ir žiūrėjo, kaip aš drebančiom rankom bandžiau paversti suakmenėjusį kūną. Buvo šalta. Viską stengiausi daryti greitai. Pykino. Pagaliau ištraukęs padaviau policijai ir nusisukau. Negalėjau žiūrėti. Vėliau tėvą išnešė. Pamačiau jį tik šarvojimo salėje: pajuodę pirštai, šlykščiai nugrimuotas veidas. Taip, vaikai panašūs į savo tėvus. Ateis laikas ir aš tapsiu tokiu. Užkas. Kartais nukirps žolę, pasodins gėlę, uždegs žvakutę, tačiau niekada neapkabins.