nutylint

Atrodo kad esu, bet nieko gero -
tik vakaro benamio švarkas nudėvėtas
ir akys pažeme miglon liūdnai pasėtos,
nes laukiu kol sudygs ir augs iš lėto.

Nes laukiu – sužaliuos drevėtos mintys
pusšešto karto karalystės gylėn -
įtrauks mane ir šimtasiūlę mylią,
kurią šiandien nueisiu gatvių kyliais.

Atrodo kad aplink einu o ratas tįsta,
kad miestas po naktų išvargęs lyja -
mintis pasėtas laisto skverų plynėj,
nes nieko kad esu kažką nutylint...