2002 11 17

O man nesvarbu,
ką galvoja žmonės,
kai vaikštau per lietų iš lėto
šlapiais iki kelių džinsais.

Ne, nesušalsiu.
Man šilta. Ten, kažkur kairėj pusėj.
Aš tikiu,
kad šilta ir tai senutei po skėčiu,
kuri man šypsosi.

Gal ji prisimena,
kad kažkada taip pat turėjo visą pasaulio laiką
ir mėgavosi minkštu rudenio lietum
bei šlapiom spalvom po kojom?

Gal ir ji jaučia
švelnų ir šiltą liūdesį,
kuris pamažu leidžiasi skruostais
ir tyliai dingsta lūpų kampučiuose?..