Iškrypusi melodija

Kambaryje tvyrojo kažkokia nesveika atmosfera.
Pedofilai sėdėjo susėdę apleistame name miesto pakrašty. Kambary nebuvo jokių baldų, vien seni laikraščiai, nuorūkos, tuščios konservų dėžutės, naudoti prezervatyvai… ir senas patefonas, kuris girgždėdamas, nors ir sunkiai, bet vis dar sukosi. Pedofilai sėdėjo susėdę pakampėse ir klausėsi vaikiškų pasakų.
Vorai su homoseksualiais polinkiais kabėjo įsipainioję savo voratinkliuose ir godžiai žiūrėjo į dar nesubrendusius musiukus, linksmai skraidančius aplink blausiai šviečiančią lemputę palubėj. Ant patefono sukosi pasaka apie berniuką bebenčiuką.
Storas riebus pedofilas, pravardžiuojamas mažyliu, nuspuogusiu veidu bukai žvelgė į besisukantį juodą vinilą ir kasėsi šlapimu prasmirdusį tarpukojį, jo kojos buvo aptemtos nežinia kokios spalvos kelnėmis.
Pasaka baigėsi. Ilgas ir sulinkęs iškrypėlis, pravardžiuojamas Fredu, sėdintis arčiausiai patefono, sunkiai pakilo išleisdamas iš burnos neaiškų garsą ir dar neaiškesnį kvapą ir pakeitė plokštelę. «žydrasis šuniukas». Patefonas vėl sugirgždėjo, o ilgasis pedofilas, vėl įsitaisęs savo vieton tingiai užsirūkė cigaretę. Nieko nevyko.
Kambaryje tvyrojo kažkokia statiška atmosfera.
Lauke kaupėsi niūrūs debesys.
Devintą valandą penkiolika minučių į kambarį įsiveržė trys policininkai ir karštligiškai švaistydamiesi bananais kairėn ir dešinėn bei begėdiškai burnodami visus išvaikė. Patefonas užstrigo ir kartojo vis tą pačią frazę.
O kambary vis tvyrojo kažkokia nesveika atmosfera.