Odė Asmenybėm

Tik pažiūrėkit -
Aš išskirtinė Asmenybė,
Kaip prakeiksmas man žodis banalybė.
Sulinkusi kampe į kablį
Cituoju garsiai išmintį Paskalio.
Languotą skarą užsirišus,
Vandens bliūdelį pažastin inkišus,
Lekiu per miestą rėkdama balsu:
Tik tai, ką aš darau, yra nebanalu!
Iriuosi kaip žuvis
Kanalizacijoj prieš srovę
Apsimetu išgryninta bohemos atstove
Na ar dabar suvokiat?
Atsakymas akivaizdus!
Man menas trykšta per kraštus!