Prieš miegą.

Taikos beieškodama, radau tave - sėdintį ant įlūžusio pasaulio balkono turėklo. Sakei, kad taika slypi pačiuose žmonėse, kurie dabar labai užsiėmę ir to nemato.
Bandžiau suprasti tavo žodžius.
Kitąryt tu sėdėjai mažytėje valtelėje prie Jamaikos krantų. Tu man papasakojai apie meilę. Tikinai, kad ji vis dar gyva. Sakei, kad ir aš myliu...
Aš daug galvojau apie tavo žodžius. Naktį bijojau savo jausmų ir vilčių, todėl net nedrįsau pažvelgti į žvaigždes,- kad netyčia nesugalvotas noras neišsipildytų.
Trečią dieną tu pasakojai api kreivą pasaulio vienybę, pamažu blėstančią laike.
Šito jau neįstengiau suprasti...
Patikėjau.