Banaliai

ant palangės
virš bedugnės
tabaluoti kojom
neskauda

švyst pirmyn
švyst atgal
valso žingsneliu
per jausmų
bedugnės kraštą

per žole per žodį
per šukes ir per nuobodulį
lyg ašmenimis
lyg vandeniu

į tave

iš suaižėjusios duonos
plutos
dėliojame savo gyvenimus
dabar jau ilgam

amžinybei

niekam