Klausyti ar girdėti -kur skirtumas?

„Brangioooooji, tu išgirsk mane...... po langu stoviu aaaaš su gitara.... „. O
ji negirdi... Ojis dainuoja. „Čiulba, ulba. Sugebėjimas išgirsti artimą-brangiai kainuoja. Kaip dažnai mes klausom, tik, beje, nieko negirdim.
Taip pripratome prie aplinkinio gaudesio-kažkieno automobilyje, stovinčiame, tiesiai, po langais, staiga ėmė kaukti“išprotėjus“ signalizacija, už sienos kaimynas, rodos, amžinybę nebaigs, prieš metus pradėto remonto, kažkokia“išprotėjus“radio stotis, nuo ryto, iki velyvo vakaro, „draskosi“po visą mikrorajoną. Šito visko mes jau negirdim, prie šitos“kokofonijos mes jau seniai pripratę ir
tai mums, lyg savotiškas gyvenimo fonas.
Taip ir kurstam, išgidę artimūjų, ar mylimūjų prašymus. Negirdim, netgi
savo mažylių, pirmūjų nerimo balsų. „Stabilus“, šeimyninis vaizdelis-tėvas
skaito laikraštį, mama skundžiasi, rodos amžinai nesibaigiančiais nemalonumais darbe, čia pat, kaip su didžiausiu reikalu“drožia“kaip“išprotėjęs televizorius, o savokambaryje sunus, tuo
metu kaifuoja, visas paniręs į“juodajį metalą“. Otuo pat metu, už lango
nuostabiai, neapsakomai, čiulba paukščiukai. Jie netgi žiemą čiulba-pats
girdėjau.
Mokėjimas išgirst-gana sudėtinga. Taip, su malonumu, tai nuostabu, ačiū
jūs puikiai atrodote, pasakiška jūsų šypsena. Kuo dažniau naudosime, šiuos ir panašius išsireiškimus, man atrodo, tuo greičiau išgirsime aplink mus supantį pasaulį. Koks jis „daugiakampis“, koks puikus. Gamtos garsai-KŪRĖJOstebuklas. Jeigu jūs sugebėtumėt“atfiltruot, visą jus supančią“kokofoniją“-išgirsti tik jus
supantį-grožį, -išgirstumėte viasą pasaulio tobulybės grožį. Dažniau naudodami-labas, ačiū, malonu, jūs žavinga ir panašiai, pastebėsite, kaip žymiai greičiau, užmegsite reikalingus ryšius, kaip puikiai klostysis santykiai su artimuoju, galų gale, kokios malonios taps
pardavėjos-iki tol buvę „širšės“, aptarnaujančios jus.
Taip paprasta-išgisk mane...