Labas rytas-gyvenimo grožis

Ačių stebuklingam rytui, jis mane sugražino į šį nuostabos ir džiaugsmo
kupiną gyvenimą. prieš akimirką, klajojau kažkur“ten“neištirtuose, nepažystamuose, pasauliuose. Kokia neapsakoma laimė-vėl ir vėl, atsibusti-pajusti-pasveikinti, kupinam, džiaugsmo, atgaivos, grožio ir ramybės, pasaulyje. Padėkoti už kiekvieną akimirką, kurią mums atveria visata, už nuostabų, nepakartojamą oro gurkšnį kurį mums dovanoja, „pasaulio didybė-malonu. Mano giliu įsitikinimu, tik mylėdamas, jausdamas dėkingumą, laimindamas, kiekvieną“žolės daigęlį“, žmogus yra tikrai laimingas.
Nuostaba, neatrasto-pastebėjimas, nepatirto-“virpulys“, nugalėjimo-pasitenkinimas-atrodo, mieliausi, gyvenimo jausmai. Be abejo pirmoje pozicijoje-meilė. Visų pirma, gyvenimui, saulei, žemei, artimui, mylimajai. Kaip gera tiek daug mylėti-juolab, žinai, tave myli, tavim, be perstojo rūinasi, tave, saugo-kažkas tau, nežinomas, neapčiuopiamas, nematomas, bet rūpestigas, šiltas, malonus-“kelrodis“. Kaip jį pavadinti, tą, rūpestingą „tėvą, ar mamą“, ar pavadinime-gyvenimo prasmė? Daugelis populiarių psichologų, tai vadina, DIDŽIUOJU PROTU. Mano giliu įsitikinimu, tai, DIDŽIOJI MEILĖ. Pasvartykim-paniuręs, piktas, bejausmis-žvelgi į gyvenimą. Ką jame matai?, -pillka, tusčia, niūru šalta ir viskas, blogai, blogai ir dar kartą, blogai O meilė-visatos spalvos, žemės grožis, žvaigždžių, lietus-galų, gale, mylimosios „prisilietimas“, ar, ne puikiausia gyvenimo palaima? Ar ne meilė mums praplečia regėjiją, ar ne meilė, mums skatina jausmus? Kodėl mes, visą amžių, jieškom JO, pavadinimo?
Juk viską, man atrodo, turim savyje-dievą, mamą, tėvą, džiaugsmą, laimę-įsižiūrėkim, kiek daug, mes turim? Matyti ir jausti pasaulį visa, savo esybe, dėkoti savo egzitencijai, mylėti, mus supantį grožį-argi ne miela?