Vieną rytą įsiveržęs
Oro gūsis pro atvirą langą
Su bundančio pavasario kvapu
Pradeda gyvenimą iš naujo,
Atgaivindamas praėjusį laiką,
Kada visur dar buvo tiesa,
Kada ryškūs pojūčiai iki skausmo
Žėrinčio pasaulio laisvės šviesoje
Daužėsi ir blaškėsi paukščiais
Po naują bekraštį dangų.
Pergalės šūviu trenkė žaibas
Į putojančią drumzliną upę
Ir srovės išjudinti akmenys
Ridenasi į garuojantį krantą,
Ore garsų džiugus klegesys
Sulipęs į siūbuojančias pušis,
Kur milijonus metų niekas jų
Čia nemėgins ieškoti ir neras.
... O dabar vakare išeinam į gatves
Ir matome aukštai iškeltas
Žaliąsias vilties vėliavas.