kai klykiančios įsčios nuo vyrų gausėjo

kai iškeli rūką virš jūros ir nadruvių žemės
jos vyrai parplaukia namo per moterų plaukus
ir juos iššukuoja tinklais kol savąją atskiria
kaip neregio žvejo godonė jų irklų mūša
paskelbia vestuvines apeigas jūros vaikams

moteruo
kas juroje rasta
tas vyrui priklauso

kas naktinis mėnulis
suveltų jūržolių kilimu dukteris tekina
žvejo seserys nuotakų nuometuos priberia smėlio
dulkiant lietui palei vandenį jas suklupdina

žinokis
iš jūros į krantą
iš kranto pas vyrą

žuveliais jos kaimą užtvindė tą sausį
kai klykiančios įsčios nuo vyrų gausėjo