mano broli mes vis dar be nieko

pasirišk rausvo šilko kaklaraištį
kur pasiuvom iš motinos kaspino
kur surišom iš tėvo virvagalio
pasirišk jį ant pagalio

išsirenk į kelionę be žirgo
mūsų ponis ir tas susirgo
susiverk savo daiktus ant smilgos
išsirenk tos rankovės per ilgos

susitraukėm jau mes iki pustaškio
susiraitėm išdžiūvom vos pajudam
ir už žingsnio Jamaika ir Kupiškis
o atrodo toliau už gyvenimą

mūsų dievas išaugo iš grūdo
iš ausy susibėgusios sieros
greit į širdis jis mums nusigrūdo
bet sušalęs tenai neištvėrė

mano broli mes vis dar be nieko
pamiršti uždrausti surūšiuoti
kaip lėlė tu po tankais man lieki
man per silpna galėt jais važiuoti