Kviečiu filosofus į kovą,
Aristotelį, Kantą, Platoną.
Jūs juk svarstėt gyvenimo prasmę,
Būtį, Dievą, gyvenimo esmę.
Sužinojau apie pusiausvyros būtinybę,
Kiek yra gėrio, tiek žmonės blogio pridirbę.
Kad juoda spalva atsveria baltą,
Kad kiekvienas kūnas antikūnį suranda.
Tad norėčiau užduoti brangieji,
Klausimėlį, kuris mano protą suvėlė.
Jeigu gimimo antonimas mirimas,
Suprantama, kaip žmogaus atsiradimas ir išnykimas.
Tačiau kaip pavadinti gyvenimo priešpriešybę?
Turiu omeny, visą žmogaus egzistavimo platybę.
Jeigu vadintu tai mirimu,
Tai susipeštum su gimimo veiksniu.
Gal sakytut, jog tai pomirtinis gyvenimas?
Bet tai tik fantazijos vaisių kedenimas.
Tai nėra įrodyta, galbūt tai netikra.
Ko laukt po gyvenimo? Išnarpliokit tinklą!
Net susimąsčiau... Rimtai, gyvenimo priešybė yra kai tu būni numiręs, vartaisi grabe, o tavo griaučius čiulpia kirminai. Arba gyvenimas išvis neturi antonimo, nes tu reinkarnuojiesi ir iškart patenki į kitą gyvenimą. Velnias, kad susuko galvą.
Filosofiškas eilėraštis... Jokie filosofai neatsakytų tau tiksliai ir 100 % teisingai į šį klausimą - juk jie niekada nebuvo atsidūrę anapus ir nežino, kas ten mūsų laukia. Bet protingai darai, kad kvieti į dvikovą Aristotelį, Kantą ir Platoną. Jie juk mirę, tai tikrai galėtų tiksliai pasakyti, ką jie dabar veikia.