Ėjau namo girta. verkiau, nes praradau tave, mana Viltie...
Beveik penkta para, kai negrizu.
Visiems sudie.
Svajone nelemta, buvau našta tava- žuvai ir tu...
Prakeikta dargana... man šalta iš vidaus ir taip kartu.
-------
Nes:
Visi žmonės-kiaulės,
Jie slapstosi purve,
Jie kiša kojas viens kitam, bet skęsta patys...
Mana svaja gyvena ten, kur viskas dvelkia šiluma,
Bet kiaulės murkdo ją purve,
O ji tyra ir nekalta-mana svaja...
--------
Grįžau namo tokia šviesi ir kiaulės ploja man:
„Chi chi, sveika dukra! „
„Grįžai, bet čia tau ne namai, „-pro langą šaiposi stogai,
O kiaulės klausia įžuliai: „Gal alkana? „
Tu aplankei mane. Švelnus. Kaip visad mielas, neramus-
Dvelki purvu.
Prakeiktas mylimas žmogus...
Tavasis kvapas greit supus, ir su tavim pavirs kiaule mana svaja...
Jei tau butu 16 metu, pasakyciau - pamatysi, po keleriu metu tau viskas kitom spalvom nusidazys. Nes kurinukas dvelkia tokia paaugliska depresija, kai atrodo, kad visi aplinkui kiaules, ir pats tu sedi meslo kruvoj.
Bet kuriys pats labai geras. Man patiko. Jei galeciau vertint, parasyciau 5. Bet kad negaliu, tai nors i megstamiausius isidesiu.