Atrodo, nieko taip labai nereikia
Kaip sužinoti, ar jausmais galiu
Išvaikščioti pasaulį ir tikėti,
Kaip kad tikėjau savo akimis.
Ir jeigu TAIP, tuomet:
-Valio! bičiuli,
Aš greitas ir veržlus kaip traukinys -
Už nugaros suvirtę sunkūs metai guli,
Bet jausmuose nenyksta žavesys.
Einu kartoti būto laiko -
Numetęs negales,
Neklupdamas ant kojų
It vyturys dangun įkritęs
Vėl giesme dėkoju,
Braukiu raukšles,
Kaip prakaitą artojas -
Pavasaris
sugrįžęs
nelenkia
manęs.
Tikiu tiesa atplūdusių jausmų,
Jie nemeluos ir lauks seniai tikėto -
Prisėsiu skambiame būry draugų,
Vėl lauksiu
SAVYJE
ateinančio
poeto...