Pabaigai

Išsiskirkime gražiai, kaip dera,
Pasilikdami  gerais draugais.
Ne į mūšį ėjom, ne į karą…
Kam dalintis  numintais keliais?
Juk norėjome apeit pasaulį,
Išsklaidyti miglą, o kada
Laikėm rankose mažutę saulę…
Ar prisimeni…  Paleidom ją.
Sugrįžimo taką šlavė liūtys, -
Ardė  užtvankas, o dar vėliau -
Vis dažnesnės, vis skaudesnės griūtys…
Vis dažniau, - „o, Dieve, pavargau”.
Išsiskirkime gražiai, kad laikas
Neprimintų sopulių senų,
Kad išėję drąsiai atsitiestų
Mūsų metai  tarp šiltų delnų.