Kalbu savim,
O į Save iš kur atėjęs,
Net nežinau.
Senelė sakė: Kristus atlydėjęs,
Kad nesušalčiau sausyje pūgos,
Bet buvo nepažįstamas kaip Ateitis.
Paliko, perbraukęs kaktoj kryželį,
Krikščionim būti patikėjęs,
Ir vėl uždarė atsargiai duris.
- Esi Esybėje ir būsi,
Net jeigu pelenai,
Net jeigu tuštuma,
Pakeistų žmogiškąją Būtį.
Žiūrėjau ir tamsias lubas
Kokiu buvau,
Kokio nėra
Ir ligi šiolei vaikštinėja Sausis
ESYBĖS angelas
Ir mano filosofas.