Pavargus vienatvė

liūdna, pavargus, skausminga vienatvė

tamsi, tarsi sausį neapšviesta gatvė

gula prie purvino kelio ir staugia

tyli..............................

ir klauso - ar niekas nekviečia, nešaukia



pradžią pamiršus, ištįsus, be galo

upėj amnezijos galvą skandina

grindinį gatvių bučiuoja, gaivina

laukia...........................

bet akmenys tyli šaltai



žaginta, deginta, skandinta vyne

keliasi vėl, lyg vampyras ar kristus iš karsto

tyliai, - dar miegant, praryja mane

ir tarsi gyvatė širdy susirango



aš vėl naktį gatvėj...

aš vienas laike...