Trupiniai — 1

***
Kiekvienas kalnas turi savo duburį
Ir vandenį žydruojantį pavasariais…
Su botagu artojas paburia
Ir rausvą slieką žemėj ataria…

Paknibinėjęs rudą žvyrą,
Varnėnas slieką sulesa galvotrūkčiais
Iš skausmo grumstas vagoje suiręs,
Vėl prisispaudžia prie šaknies nutrūkusios…

    *    *    *
Pilkas kelias toli
Vingių vingiais sustingęs,
Nurudavus žole pakelė
Sningant tyliai, kaip vaikas užminga...

Akyse šviesulys -
Gal tai Angelo veidas...
Tartum saulės zuikutis nuslys
Sparną lengvą, kaip kregždė, išskleidęs...

Nei toli, nei arti -
Išmatuoti nemoku:
Rankų saulė, širdies kartulys,
Vėjy lūžtančio medžio švytuoklė...


Lyg altoriuj baltam
Per Velykas atgijęs —
Dievo Apvaizda man iškelta —
Jausmo blėstančio karštos žarijos...

            *    *    *
Praėjusiai dienai meldžiuos...
Išaušusi kita
Manęs čia neberas...

              *    *    *
Žalias ir minkštas lapo švelnumas
Dega geltonam dienos spinduly...
Žemę užtvindęs pavasario dūmas
Žiedlapiais sodų baltuoja toli...