Parduota vasara kolūkio kaime

Kanalais užakėjusiais vagotas pievas
Lankydami kombainai kula grūdą derlų,
Gandrai varliaudami ne sau vis po ražienas,
Tik naują vadą tiešydami pluša darbu.

Apspangęs kerdžius ir pavargęs nuo kaitros
Botagu pliauškindamas lermas kelia sodžiuj,
Galvijai bliauna nesuprasdami tarties girtos,
O šis koliojasi ir „vaišina“ per sprandus godžiai.

Jau tik atkosas saulės disko stebi pro medžius,
Palydi sargą dirbtuvių užkelti vartų.
Toks šiuolaikinio kaimo pajury vaiskus dangus,
Geriau regėti, nei išgirsti šimtą kartų.