Badmetis

pasiilgau rankų tavo vėsos vasarą

nematau tavo akių mėlio rytmetį

man baugu atsimerkti naktį nuskriaustą

vienas vėl ryte geriu kavą - badmetis



taip laikiau tavo rankas saujose

taip rinkau žemuoges smilgomis

aš atidaviau tau tėvų dovaną savo

tu gyvenimo stygą man palietei



savo kūnu tau sielą perleidžiu

savo žodžiais jausmus išgryninu

mano akys vėl tavo rankose

tavo keliai man kaimo patalas



plaukus vėjuje aitvaru leidžiu vėl

saulei atveriu širdį išdeginti

manyje vėl gyvena badmetis

džiūsta smilgos kampe po aitvaru


2003 07 01