***

Juoda ir tamsu
Tan labai žemai
Žmonės laksto ir rėplioja
Lyg kirminai..
O aš ant šito daikto,
Kuris vadihnas stogas,
jaučiuosi lyg būčiau
Viso pasaulio valdovas...

Žvaigždės krinta žemyn,
Vanduo pakyla aukštyn
Po mano kojom
Pasaulis griūva
Ir
Matau
Kaip viskas pražūva...

O žmonės, rodos,
Nieko nejaučia
Ir ramiausiai
Lovose snaudžia
Praradę save, mane, tave,
Pasaulį
Ir savo amžiną vietą
Po saule..