69 gervių laiškai

Dažnai prisimenu,
Kaip gervės parskrenda,
Kad pailsėtų
Savo gūžtas išauginę.
Sparnai didėja, auga,
O mostais moko vis
Įaugti į gimtinę.

O gervės!
Paukščiai ilgesio ir meilės,
Tegu nebus many ramybės!..
Pavargę
          nusileiskite
Širdy ar ant krūtinės ---
Gal bus lengviau išskristi
Ir nežinoti, kaip skaudu,
Kuomet jau negali sugrįžti.

Skaitau rašytus – nerašytus gervių laiškus
Per dangų visą – ilgesio pilni.
Galbūt kada ir aš su jais parklyksiu-
Raide,
          žodžiu
                      ar  VIL
                            TI
                            MI.