Trys drambliai šiąnakt laikantys žemę
trejos nuodėmės tamsą parduodant
siauras plyšis akių –
erdvę skrodžiančios aukšlės
prie takoskyrų sieliai bereikšmiai
Tiek delčios ten prikrito į tuščią
vakarų blausios skiautės suplyšo
trečią dievą tikiu –
teka nuokriton blėstančios saulės
iš beribės į nežinią juodą
pažiūrėtum į nuotrauką seną
tris dienas žvilgsnio skausmas lytėtų
vaiką žvilgančios aukšlės išduoda
trūksta erdvės akių –
trepsim pustomą gruodą
be drėgmės kai taip šalta sutingę
tris nakvynės golgotas išbandom
tąsyk buvę savy –
slenksčių nuotrupų gedinčiai verkiam
mudu avys kely –
kai bliovimas išduoda