666 berlin - Kostumbrizmas - hard rock cafe ir visa kita

Buvo balandžio vidurys...? Autobusas lingavo nuosekliai. Varšuvoje per miesto FM grojo 'the doors'. užsirašiau lietuviškai:

Destination - Berlin-Kowno. 666 km, price 397 Lt. 15 hours on the road non stop

Mano tikslas buvo Berlyno „hard rock cafe“
knygynai
ir CD krautuvės

Bendrakeleivis - jaunas vyrukas Tomas iš Vilniaus. Mėgsta roko muziką. Gyvena tarp Vilniaus ir Mainco. Jam patinka patėvio  diskų kolekcija. Ignoruojame rusišką ale usa filmą. Kalbos marios. Tomas apie gyvenimą dar neturi tvirtos nuomonės. Po kelių valandų diskusijų tarsteli:
- Ko trenkėtės į tą Ameriką?
- Domiuosi bliuzu, roku, džiazu. Visa minima velniava prasidėjo ten, Naujajame Orleane.
- O kaip atsirado džiazas?
- Nieko ypatingo. Juodaodžiai vergai dainuodavo dirbdami. Po pilietinio karo jiems pusvelčiui atiteko karinių orkestrų instrumentai. Pradėjo groti tai, ką dainuoja. Kai kurie sulindo į klestinčio uosto Naujojo Orleano barus, bordelius. Viešnamių rajonas virė 38 kvartaluose. Sukčiai ir lėbautojai mėgo liūdnus bliuzus, negrai  jiems grojo, dainavo apie savo rūpesčius, skausmą, džiaugsmus. Po laidotuvių kreolų ir juodukų orkestrai grįždami iš kapinių jau linksmus maršus plieksdavo, kurie ilgainiui išvirto į diksilendą. 1917 Storivilio bordelius uždarė. Muzikantai persikėlė į Čikagą, kur mokėjo apeiti sausą įstatymą. Ten gimė džiazo stilius svingas. Buvau ir tame mieste, dabar drįstu teisti - čia draivinė muzika, o ta - ne. Nors tai gan trivialu. Tiesiog pabodus muzikos kritikei galiu rėžti - nebuvai Naujajame Orleane, užčiaupk koserę! Na ne visai taip, juokiuosi gal kiek iš savęs.

Jau girdime germanų FM. Hendrixas, Def Leppard, Cream

Anblick!  Puiku!


Pajuokaujame apie Lenkijos miestelių namelius, tautinį orumą ir mūsų keliai Berlyne išsiskiria.
Iš januolio išmokau modernaus nacionalizmo. Kai gyriau svetimas sodybas, ramiai pasakė:
- Man Lenkija nepatinka.
Ir tiek žinių. Jewol!

200 EU

Reicho sostinėje ne viskas klojosi pašvilpautinai. Žemėlapyje išsirinkau trasą link miesto centro, nes nemėgstu metro ir autobusų, o giedra beigi šeštadienio siesta netrukdė grožėtis Vakarų Europos šovinistiniais statiniais. Kai kiek pabodo trint mozolius, užsukau į Kaizerio Vilhelmo hotelį, bet neprimylėta patarnautoja angliškai informavo - nusimaudyti galiu puikiausiai prieš tai sumokėjęs už kambarį du šimtus EU.
- Thank you, I will try it later.
Bandymas pajuokauti buvo apdovanotas sunkiai išspausta šypseniūkšte, kurios kukliausiam kontinente /ai houp/ šių eilučių rašeivai pakako dar kelioms suknistoms rytmečio turistinėms valandoms.

Kantriai klajojau po centrinę Berlyno gravitaciją.
Ir galų gale...
Ok, po kokių dviejų valandų įnirtingų tardymų vienas geras turkas pakenčiama English ekskursavo į dušą už septynis eurus. Pačiame centre miestelio yra. Veikia visą parą. Ir jei gretimam kioske nusiperki žurnalą, tai išsikeitęs banknotą apsimoki /rakšluosčiai, muilas, karštas vanduo, stipri karšta srovė, wc/

Palaima - Gluckseligkeit!

Vokiškai sunku ištarti. Prancūziškai - felicite, eternelle
Angliškai - bliss, blessing

Po to dar kantriai klajojau, išsiaiškinau, kaip rasti turistų informacijos centrą, bet kol jį radai de facto, negeranoriški miestiečiai klaidino apie 90 - 110 minučių. Moteris metro stotelės „Zoo“ informacijoje atsisakė nupiešti planą:
- Nain, aš jums jo nepiešiu.
- Kodėl?
- Aš neprivalau.
Teko įsigyti brangų roko muzikos žurnalą.

endlich - pagaliau


Tik tuomet pardavėjas su pasimėgavimu išaiškino kaipgi rasti tą užslaptintą fašistų lizdą. Japonai, sutikti netoli to taško prieš valandą, matyt neaptiks turistų informacijos centro, net jei pasikartos Hirošimos kolapsas. Jis įkurdintas moderniame kiemelyje, tad iš gatvės reklaminio užrašo nematyt. Nuorodų nėra!

ordnung

Kolwitzo muziejuje pavarčiau vokišką karikatūrų knygelę „Ordnung“ - „Tvarka“. Kodėl gi Hoineburgo kasinėjimai neatkleidė šios feodalinės santvarkos žlugimo priežasčių? Tik Niujorke išugdytas užsispyrimas padėjo susiDOROTI su tais neDORĖLIAIS nesigilinant į „doros“ etimologiją.

Hard rock cafe

Hard rock cafe Berlin veikia nuo 1993 metų Kurfurstendame. Ją radau gan nesunkiai, iš lauko kukli. Viduje, edvu, prirūkyta. Balandyje jie dar nedraudė.
Viduje ne taip prašmatnu, kaip Čikagos Hard rock cafe, bet pakankamai ištaigu. Primena mūsų prezidentūrą su Elviso Presley mozaika, Miles Davis ir Deep Purple plakatais auksiniuose rėmuose ir aibe įžymybių gibsonų, stratokasterių, fenderių guitarų, bei platininių diskų dar kitų rokenrolo regalijų.

Prie tualeto randu „The Beatles“ ir „ZZ Top“ fotografuojamus korėjiečių brigados. Mano  kuklus  canonas blyksteli nutaikytas į Billy Gibbonso trikampę gitarą.

Oficiantas Mahmetas patikina, jog Stambule Hard rock cafe nėra. Jis tuoj grįš, kai tokia įsikurs.
- O iš kur jūs?
Mat spokso į mano marškinėlius „Hard rock cafe Kaunas“.
Lietuvos koziriai pakyla. Restorane kažkas įžiebia daugiau spingsulių. Nejauki prieblanda ir tabako dvokas tarsi nutolsta.

Bronzos rėmuose švytintys Jaggeris ir Faithfull, kai rokeris savo moteriai sukūrė superhitą

She's a rainbow

Galima pasėdėti ant kušetės, kur jie gal būt mylėjosi. Malonu eiti gatvėmis, kuriose dominuoja Bobo Dylano, Lou Reedo koncertų afišos. Gera žinoti, kad gali atsisakyti:
-Ai, šį vakarą į Eric Clapton neisiu. Tingiu. Ir gaila pinigų.

Knygų rojus

netoli Branderburgo vartų dar be mozolių radau knygų ir CD keturių aukštų rojų Dussmann

Angliškų knygų apie rock music buvo gal keli šimtai. Net peiperbekas apie Van Morrison.
Ir nauji Dr. John diskeliai.
Ant stalelio- nemokamas džiazo laikraštis vokiečių kalba. Mūsų litmenio apimties. Su išsišiepusiu Sun Ra snukiu.

Kaiserdammo gatve grįžau pėsčiomis į autobusų stotį prie tarptautinio kongresų centro. Atkutau valandą papliauškęs angliškai su žydaite kankančia į Vieną. Aptariame Niujorko ydas, meilės pavojus filosofiškai,  ir bendravimo subtilybes, Madrido apylinkių klimatą žiemos mėnesiais, nepakenčiamą rugpjūčio tvaiką Tel Avive, bei įžymiuosius Lietuvos žydus, valdančius dabartinį Manhataną.

Ir vėl 15 valandų nemigo mieliausiame autobuse į Kauną, Kauną, Kauną. Po to svyravimas iki lovos... amžinybė pūkų miginskiškų abstrakcijų, ir traiškanotomis akimis naršymo gūgle klaidžiojant įvairių miestų Hard rock cace trajektorijas. Ohmy! Galop straipsnis sukurptas. „Roko muzikos kostumbrizmas“. Išsiunčiu Antanui Šimkui. Dabar galima ir nudvėst.

Pasakėčios moralė

Mes negalime pasigirti tokiomis pompastiškomis vietomis. Dar. BET! Aber!

jaukumu vokiečius tikrai Lenkiame.

anie


Vienas kolega patikino, jog ANIE jau pradėjo drausminti globaliai įaugusias į Berlyno paveikslą senas frau švitriniais veidais ir nepakeičiamomis zigarette

ir ką žmogau

donner wetter

ar jie ten visur užrašė

RAUCHEN  VERBOTEN???