Odisėjo tikėjimu irklai girgždėjo
kai Saulė užtryško
ant jūros peties
žadėtoji žemė artėjo
lietaus debesim, sėjėjo viltim
...
šimtarankė galera
kilnojo sparnus
nuo jų plunksnų purslais
krito jūron saulėlydžio gintaras
...
tik žiūrint iš šono -
tų irklų darnus tolygus iškvėpimas
nes tikrai tik viena ten širdis
iki bortų pripilta laukimo
o kitiems – jiems tas pats
jie vis vien prirakinti
...
plieniniu Odisėjo tikėjimu


Alius Gauriškis









