Išbalintos suknios vėjy plazdena
Prieš saulę ant virvės tyliai
Jų akys nuo karščio dar rytą išdegę
Lietus prasidėjo nebyliai
Nudriskusias rankoves ji adė
Ruošė į šventę savo dukras
Subadytų pirštų nė nematė
Skaičiuodama siūles akis
Ir lašas ir du nuvarvėjo
Sulytų suknių kraštais
Nebuvo šventės metai ėjo
Ji vis tebeado rankoves