patvorių opusas

poniai Emai

pamylėki mane per tvorą
nors dygliuotą ar tvirto mūro
juk sulaukti tavęs taip noriu
kad per lietų už rožių krūmo
pasislėpusi lauksiu ateinant
gal atbrisi per pelkes basas
išsisukęs koją ar šleivas
bet suvilgys tau pėdas rasos
mano veido nors nematysi
bet pajusi tu mano meilę
ir neliks mums tvorų širdyse
kai širdin man įsmeigsi peilį