Drugelis. Gležnos svajonės

Mano mažytis drugeli,
Ar kurtum svajones,
Jeigu žinotum, kad dega jos
Ir kad skęsta
Jų dar karšti pelenai,
Kada vėjas
Nubloškia jas į praeivių išmindytą balą?

Mano mažytis drugeli,
Ar skristum
Sveikint aušros į rausvai nuspalvintą dangų,
Jeigu žinotum, kad gęsta ji?
Kaip ne kartą užgeso
Ir tu išmokai garbinti naktį.

Pasilik mano delne kaip svajonė,
Ir palik rytmečiu dvelkiantį orą.
Gležnus tavo sparnus aš apgobčiau,
Tam, kad širdy tu man taptum tikrove.