Bengališkai

Čia laiko karuselę suka gruodis,
žirgai nekaustyti pavargę bėga  gruodu -
nejučiomis krenti  į spengiančius  aruodus,
o  naktys pila smalą juodą juodą -

žeme,  ne dangumi, keliauja vėjas
apkurtęs nuo tylos, nuo  šalto gruodžio,
čia pakabukas ant širdies pajuodęs -
žirgai širmi  sutryptų  sielos drobę,

ir įsčios liktų tuščios, siaustų sniegas
atsispindėjęs drovume šių metų galo,
kuomet tari „sudie“ širdie išbalus
ir taip trankais apgirtus nuo  bengalų...