tvanku gubojų patalynėje
lėktuvų rakštimis dangus
aguonpieniu pakrantė skalbias
ir smėlio pirštinėj ranka..
čia būta vakaro..
bet užsikloji galvą ir girdi –
laiptuotom kopom
basomis nudunksi
ir aikteli įbridę
į žuvelių tuntą..
bet užsikloji galvą –
baugščiai tūnai
kol trūkinėja inkarai
ir žvanga į krantinę
neprijaukinta geležis..
čia būta vakaro..
pakeleivius nutinka miestas –
ir mane – jau išsimiegota
ir druskai palikta
aptraukti rūdimis sapnus –
žinau – ne tu pamosi
sugirgždėjus kelto aparelei –
ir nepažinsi juosvo tako
kur plytos nuolaužomis
kelrodžius piešiau..
gubojos batraiščiuos –
ištraukytos lėktuvų rakštys –
tarsi išsiskalbta – bet byra byra –
vis byra iš rankovių smėlis
ir rangos link tavęs aklai aklai..