Pavargau –
nesmagu pripažinti,
bet daugiau negaliu.
Negaliu.
O norėčiau dar kartą per salę
skrieti pienės lengvu pūkeliu.
Vos kvėpuoju.
Ne, ne, nepargriūsiu –
Tavo rankos
kol kas išlaikys.
Tik muziką tildančiai tylai
Kas tiesą paaiškint išdrįs?
Tiesa nejauki
tarsi sapnas –
nežinai, kokia bus pabaiga.
Ir nieko, deja,
nepakeisi.
- - -
Nepajėgsiu pabust.
Niekada.