Kad galėčiau aš širdį
kaip krūtį paliest,
ar kaip laikrodžio
seno švytuoklę,
gal širdis atjaunėtų,
pradėtų žydėt,
kaip pavasarį
gluosnis -svyruoklis.
Tu pašauk - ateisiu
iš žilos kasdienybės
tavo laiką pajust
ir save pakartot.
Tu pašauki mane,
prarasta brangenybė,
kurios šauk-neprišauksi,
ieškok-neieškok!..
O jaunystė mana,
putinu sužydėjusi.
Tik žiedai jau
šalnos pakąsti...
Tu - kaip duona
sena, sužiedėjusi,
bet taip pat dar
skani ir skalsi!..