Kliudžiau molio varpelį
ir išgirdau gausmą,
Myniau laibą žiedelį –
sudejavo iš skausmo.
Varge vargeli mielas,
kam taip kankini sielą,
Kam tuo pačiu takeliu
vedi naktį ir dieną?
Verkia mano širdelė,
tik nemato to niekas
Braido basom kojelėm
po nupjautas ražienas.
Nepasako likimas
kokią laimę išrinko,
Tyru šaltinėliu
prausti akeles paliko.
Augustina, 2006-11-22