Viską žinom

Pats paleido mintį
daugiau nebepagavo
kaulus odą
ir šaltą loginį protą
Tarsi paskutinį kvapą
išleido

Meilė apsikabinus
kurėją paskutinį
kuris ne tik manipuliavo
Pasislėpė senam paveiksle
sudegė nuogybei savo
Apsigavo

O šis kuomi
nuo ryto lygi vakaro
mintingesniu patapo
Aptašė akmenį ir užmušė mamutą
Kitą rastą akmenį
užsivertė ant savo kapo

Nors skėtis kartais toks gerai
gal būtų tikęs
kai verkia kitas
verlso genijų krušos sulytas

Nereikėjo jam ieškoti rasti
pirkti ir netekti
Apsikamšyti vaikiškumu
saviginai turėtų visiškai užtekti

Užmiršus nuostabą ir meilę
nublanks kontrastai
nebus mirties, kaip ir nėra gyvybės
Bet nustebs negimęs.