Vaizdas pro langą: Ruduo

Lapnodamos klimpstančio smėlio palaukėm,
Pargrįžta sušalusios vasaros vėlės.
Kur rieda sau saulė - iš lėto ten plaukiam,
Ir seka tik mažas paniuręs šešėlis.

Sušluodamos pažeme slystantį rūką,
Sulinkusios smilgos kalnais ropinėja.
Vėlyvą ir vienišą skėtinį pūką
Pagauna ir nešasi vėstantys vėjai.

Rudens prikvėpuota pastogė sunkėja,
Ir gūžiasi svetimo kambario sienos.
Prie židinio šliejamos kojos šiltėja,
Nors langus užtamsina vystančios dienos.