Pasiilgau tavęs

Vakaro vėjas šnibždėjo į ausį –
Neseniai tavo plaukus šukuodavo jis.
O šiltas lietus manęs tyliai paklausė:
Norėtum gal bučinius perduot kelis?

Kerinti šypsena tavo veide
Šiąnakt vėl užkariaus sapnų sauja.
Tu perliuku esi mano sielos dugne,
Brangiausiu turbut šiam pasauly.

Pasiilgau tavęs lyg žuvėdra bangų,
Kaip naktis pasigenda tamsos.
Ir žvaigždė, pavadinta tavo vardu,
Paryčiui po langais suliepsnos.